Užsibrėžusi tikslą šiemet ištraukti milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos, Vyriausybė užsimojo apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais – esą taip sumažėtų oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas. VISA atliktas tyrimas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas 15 proc. leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką nuo 5,7 iki 8,6 procento.
Štai ką sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė: „Kai pinigai patenka į komercinio banko atsiskaitomąją sąskaitą, užverda pinigų gaminimo katilas. Tai įvyksta dėl to, kad Lietuvos bankas iš komercinių bankų reikalauja saugoti tik 4 proc. į atsiskaitomąją sąskaitą padėtų pinigų. Visus kitus, tai yra 96 proc. lėšų, leidžiama paskolinti. Žmogus mano, kad savo pinigais sąskaitoje naudojasi tik asmeniškai, tačiau iš tikrųjų jais naudojasi dar trys žmonės. Vienas grynųjų pinigų litas, patekęs į Lietuvos komercinį banką, skolinamas pasidaugina keturis kartus. O kai pinigų rinkoje padaugėja, kyla kainos, nes kaina yra prekių ir pinigų kiekio santykis“.
Sutinku, kad su šešėline ekonomika kovoti būtina. Bet ar mes iš tikrųjų pasiruošę tokį svorį suteikti bankams? Bankai – neįtikėtinai pelningas verslas – padaromi kovos su šešėliu epicentru: ar specialiosios tarnybos, turinčios kovoti su nelegaliais pinigais, pripažįsta savo bejėgiškumą?
Susidaro įspūdis, kad eilinį kartą kovosime ne su priežastimis, o su pasekmėmis.